2009 m. balandžio 21 d., antradienis

Pabiros mintys (surinkit į maišelį ir į konteinerį, prašyčiau)

Žmonės, kurie vaikšto lėtai, yra gražūs.

Mūsų pavasaris sugadintas ir išniekintas taip, kad jo nebejaučiam ir nebematom.
Keista tavo šneka, keisti tavo veiksmai, keistas tavo gyvenimas, kurio aš niekad nesuvoksiu ir į kurį nesibelsiu.

Sugalvokit žmonėms bendrą vardą, kuris tiktų juos apibūdint, ir pasakykit man (jis tikrai yra, aš žinau).

Jei meluoja žmogus - meluoja ir jo rankos, akys, lūpos, mimikos visokios, kojos, žingsniai, veiksmai, mostai ir visa, kas susiję su žmogum.

Kiekvienas šypsosi savaip (kai kurie to nemoka, nes dirbtinumas užvaldo veidą).

Pabandyk sugauti dabartį - nepavyks (pasakai dabar, kai tas dabar atsiduria praeity).

Dienoraščių įrašai skirti mano katinui (negali neigt jo egzistavimą, jei manęs nepažįsti).

Surinksiu 100 lėktuvų ir sugalvosiu norą (turiu jau 7 - ačiū visiem, kam sakiau "give me five" (negaliu išvardint visų, bet paskutinis buvo Dantė)).

Einu per gyvenimą su klausimu "kam aš tai darau, jei visvien turėsiu gult po žeme?".

Iškęst pavasarį reikia, dešinioji Eim (pasakė kairioji Eim, o Ruz klausosi judviejų kalbų).

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą