naktinės vizijos, keliančios šypsenas

Jis-fotografuojantis studentas, maniakiškai pasinešęs fotografuot ją: nuogą jos nugarą, vaidinančią varlę, bemiegančią, besišypsančią, bučiuojančią jo dešinįjį akį(kartais ir kairįjį), bučiuojant jo lūpas, baisiai supykusią, susiraukusią ir žaliom blakstienom, jos kojos pirštus, tapančią su palete, jos katiną, jos namų sienos piešinius, jos lovą su raštais, jos švelnias rankas, jos ašarą ir laiškus, rašytus jam. Visa tai pamažu klijuoja ir saugo. Jo sukurtas fotoalbumas lieka amžinai įspausdintas į sienos ypatingąjį geltonumą. Diena po dienos, naktis po nakties atsiranda vis naujų serijinių akimirkų ir užslepia senesnias. Dažnas žmogus nepraeina pro tą sieną nepasižiūrėjęs. O pažiūrėjęs, neatitraukia akių mažiausiai pusvalandį ir šypso, žinodamas apie juodu dienas, vakarus, naktis ir mintis. Keisčiausią dieną pasirinkusi, ji įklijuoja į fotoalbumą mažą mergytės nuotrauką ir laukia jo minčių, kai toji bus pastebėta. Išėjus laukan, ji nuo mylimojo gavo pranešimą, dėl kurio lagaminais ant sparnų atskrido pas jį amžiams.